- lauksargis
- laũksargis sm. (1) 1. BM233, Grd, Grž, Klk, Šts, Akm dvaro ar kaimo laukų pasėlių sargas, prižiūrintis, kad kas neganytų, žalos nedarytų: Vos tik įėjo arkliai pievon, tuo lauksargis pagrėbė juosius J. Laũksargis buvo labai griežtas – niekam neleido eiti lauku, pieva Pkr. Ką šiemet rinksim laũksargiu? Ps. Užmatė laũksargis, kad mes dvaro lauke ganom, kad sujus sujus rėkti! Jnšk. 2. mit. senovės lietuvių įsivaizduojamoji dievybė, serginti laukus: Ūkininkai garbino ir daugybę kitų dievybių: tai įvairūs aitvarai, lauksargiai, kaukai ir kt. rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.